Europos Komisija paskelbė strategiją žmonių, ekonomikos ir aplinkos apsirūpinimo vandeniu saugumui didinti

Birželio 4 d. Europos Komisija priėmė Europos hidrologinio atsparumo strategiją, kuria siekiama atkurti ir apsaugoti vandens ciklą, visiems užtikrinti apsirūpinimą švariu ir įperkamu vandeniu ir sukurti Europoje tvarią, atsparią, pažangią bei konkurencingą vandens ekonomiką. Ši išsami strategija padės valstybėms narėms efektyviau valdyti vandens išteklius, įgyvendinant dabartinius ES vandens teisės aktus ir pasitelkiant daugiau kaip 30 veiksmų. Didinant hidrologinį atsparumą pagrindinis vaidmuo tenka valstybėms narėms, regionams ir savivaldybėms, taip pat piliečiams ir įmonėms.

Vanduo būtinas mūsų egzistencijai, deja, šiandien nebegalime jo laikyti savaime suprantamu dalyku. Europą užklupo ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – pražūtingi potvyniai, užsitęsiančios sausros, miškų gaisrai ir kt. Didėjant klimato kaitos poveikiui padėtis tik blogės. Nuo to neapsaugota nė viena šalis ar regionas. Dėl šio proceso visoje ES kenčia piliečiai, ūkininkai, aplinka ir įmonės, jaučiami padariniai sveikatai, energijos tiekimo saugumui, apsirūpinimui maistu ir geriamuoju vandeniu, auga ekonominiai nuostoliai. Penki iš dešimties didžiausių įmonėms kylančių pavojų pasaulyje yra susiję su vandeniu.

Hidrologinis atsparumas ir tvari vandentvarka šiandien turi būtų vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos darbotvarkės punktų siekiant didinti ES saugumą atsižvelgiant į klimato scenarijus ir užtikrinti, kad įmonės taptų konkurencingesnės bei novatoriškesnės, o Europa – patrauklesnė investuotojams. Tai proga pasireikšti Europos tyrėjams ir įmonėms, kurie turi visas galimybes žengti priešakyje, nes jiems priklauso 40 proc. visų pasaulio vandens technologijų patentų.

Bendroji Europos hidrologinio atsparumo vizija

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams tikslams, kurių bus siekiama bendrais veiksmais.

Pirma, bus atkurtas ir apsaugotas vandens ciklas nuo šaltinio iki jūros. Šiuo tikslu labai svarbu veiksmingai įgyvendinti jau turimą gėlam vandeniui skirtą ES reguliavimo sistemą, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą ir Potvynių valdymo direktyvą, ir tai darant dėmesys turi būti skiriamas tiek vandens kiekybei, tiek kokybei. Be to, reikia didinti pastangas gerinti vandens sulaikymą žemėje, veiksmingai užkirsti kelią vandens taršai ir šalinti teršalus, įskaitant PFAS, iš geriamojo vandens.

Antra, strategija siekiama sukurti hidrologiškai pažangią ekonomiką, kad būtų didinamas konkurencingumas, pritraukiamos investicijos ir skatinama ES vandens pramonė. Kad šis tikslas būtų pasiektas, labai svarbu efektyviau tvarkyti vandenį ir tvariau valdyti jo išteklius. Todėl Europos Komisija taip pat paskelbė Rekomendaciją dėl efektyvaus vandens tvarkymo, kurioje nustatyti pagrindiniai vandens suvartojimo mažinimo principai. Joje nustatytas tikslas iki 2030 m. vandens tvarkymo efektyvumą ES pagerinti bent 10 proc. ir rekomenduojama valstybėms narėms pagal teritorines ir nacionalines aplinkybes nusistatyti savus vandens tvarkymo efektyvumo tikslus. Šiuo atžvilgiu, kadangi nacionalinis nuotėkio lygis svyruoja nuo 8 iki 57 proc., taip pat svarbu mažinti nuotėkius vamzdynuose ir modernizuoti vandens infrastruktūrą skiriant viešąjį ir privatųjį finansavimą ir diegiant skaitmeninius sprendimus.

Galiausiai, strategija padės visiems užtikrinti apsirūpinimą švariu ir įperkamu vandeniu ir tinkamas sanitarines sąlygas. Strategijoje pabrėžiama, kad siekiant šio tikslo reikia taupyti vandenį namuose ir darbo vietose, todėl čia labai svarbus vaidmuo tenka vartotojams ir įmonėms. Šiuo tikslu strategija skatinama keistis geriausios praktikos pavyzdžiais visuomenės ir atskirų sektorių informuotumui didinti.

Pasauliniu lygmeniu strategija sustiprinamas ES vaidmuo skatinant hidrologinį atsparumą pasaulyje pasitelkiant tarptautines partnerystes ir bendradarbiavimą. Rodydama pavyzdį, ES kartu su tarptautiniais partneriais ir trečiosiomis valstybėmis, visų pirma per strategiją „Global Gateway“, propaguos pasaulinę vandens darbotvarkę. 

Kad būtų pasiekti strategijos tikslai, turi dalyvauti visi visuomenės nariai

Strategijos tikslams siekti ir valstybėms narėms, piliečiams, vietos valdžios institucijoms, įmonėms ir pilietinei visuomenei remti Europos Komisija siūlo pavyzdinius veiksmus penkiose srityse.

1. Valdymas ir įgyvendinimas. Kad ES vandens acquis įgyvendinimas vyktų sparčiau, bus rengiami struktūriniai dialogai su visomis valstybėmis narėmis, taip pat palaikomas reguliarus ryšys su regionais, miestais ir už vandenį atsakingomis institucijomis siekiant propaguoti geriausią praktiką, nustatyti įgyvendinimo iššūkius ir vykdymo užtikrinimo prioritetus, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą vandens srityje ir, kai įmanoma, paprastinti ir racionalizuoti ES taisykles.
2. Investicijos. Pakankamam finansavimui užtikrinti ir viešosioms bei privačiosioms investicijoms sutelkti Europos Komisija padidins vandeniui skirtas sanglaudos politikos lėšas ir priims gamtos kreditų veiksmų planą. Europos investicijų bankas, bendradarbiaudamas su Europos Komisija, taip pat pradės įgyvendinti naują vandens programą ir konsultacinę vandens išteklių tvarumo priemonę ir 2025–2027 m. užtikrins daugiau kaip 15 mlrd. EUR planuojamo finansavimo lėšų. Privačiosios investicijos atlieka svarbų vaidmenį didinant hidrologinį atsparumą ir jų reikia pritraukti gerokai efektyviau.
3. Spartesnė skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto diegimas. ES masto skaitmeninimo veiksmų planas padės vandentvarkos ir tausaus vandens naudojimo srityje išnaudoti visą skaitmenizacijos, įskaitant dirbtinio intelekto, potencialą. Pavyzdžiui, pažangioji skaitmeninė apskaita suteikia daug galimybių pagerinti nuotėkio aptikimą, o palydovų duomenys gali padėti rengti prognozes.
4. Mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas. Vandens sektoriaus konkurencingumą taip pat sustiprins investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, pramonę bei įgūdžius. Pabrėždama, kad pokyčiai pirmiausia turi būti orientuoti į žmones, Europos Komisija, be kitų veiksmų, pradės įgyvendinti hidrologinio atsparumo mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją ir steigs Europos vandens akademiją.
5. Saugumas ir pasirengimas. Galiausiai, kolektyviniam hidrologiniam atsparumui reikia saugumo ir pasirengimo. Komisija stiprins ES tikralaikio išankstinio perspėjimo apie potvynius ir sausras ir jų stebėsenos sistemas, daug dėmesio skirdama ryšiams tarp Europos, nacionalinio ir vietos lygmenų.

Papildydama Vandens atsparumo strategiją, Europos aplinkos agentūra paskelbė ataskaitą dėl vandens taupymo potencialo ir galimų priemonių.

Tolesni veiksmai

Europos Komisija pradės įgyvendinti strategijoje nustatytus pavyzdinius veiksmus ir stebės, kaip laikomasi Rekomendacijos dėl efektyvaus vandens tvarkymo.

Nuo 2025 m. gruodžio mėn. Europos Komisija kas dvejus metus šauks hidrologinio atsparumo forumą, kuriame vyks įtraukus dialogas su ES suinteresuotaisiais subjektais dėl tolesnio strategijos įgyvenimo.

Be to, 2027 m. Europos Komisija atliks pažangos, daromos įgyvendinant į šią strategiją įtrauktus veiksmus, laikotarpio vidurio peržiūrą.

Daugiau informacijos

Visas pranešimas spaudai

Komunikatas „ES hidrologinio atsparumo strategija“

Komisijos rekomendacija dėl principo „svarbiausia – vandens vartojimo efektyvumas“

Klausimai ir atsakymai

Informacijos suvestinė

Hidrologinio atsparumo strategijai skirtas tinklalapis

ES vandens politikai skirtas tinklalapis

Kampanija #WaterWiseEU